Profilinis mokymas

Profilinis mokymas — tai toks mokymas, kai kiekvienas moksleivis pasirenka priimtiniausią mokymosi profilį. Profilinėje mokykloje kiekvienas moksleivis gali susikurti individualų mokymosi modelį, rinkdamasis vieną iš mokyklos siūlomų profilių — humanitarinį ar relinį: kai kurių dalykų nesimokyti, o kai kuriuos studijuoti išplėstai. Profilinis mokymas padeda moksleiviui geriau pasiruošti pasirinktai profesijai. Jei moksleivis dėl profesijos dar nėra apsisprendęs, profilinis mokymas jam sudaro galimybę mokytis daugiau bendrųjų dalykų, o apsisprendus koreguoti savo pasirinkimą pageidaujama linkme.

Svarbiausi profilinio mokymo tikslai

Profilinio mokymo taikymas

Profilinio mokymo turinis

• bendrojo lavinimo branduolys
• profilio turinys
• pakraipos turinys

Pakraipos

• realinis profilis (tiksliųjų mokslų pakraipa)
• realinis profilis (gamtamokslinė pakraipa)
• humanitarinis profilis (socialinių mokslų pakraipa)
• humanitarinis profilis (lituanistinė pakraipa)

Moksleivio individualaus ugdymo plano reikalavimai

Dalyko ar dalyko programos kurso pakeitimo tvarka

Svarbiausi profilinio mokymo tikslai:

• sudaryti moksleiviams galimybę rinktis savo gabumus ir poreikius labiausiai atitinkantį mokymosi kelią;
• padaryti mokymąsi patrauklesnį ir prieinamesnį;
• sumažinti mokymosi krūvį;
• įgyti daugiau žinių toje veiklos srityje, kurioje moksleivis numato rinktis būsimą profesiją.

Profilinio mokymo taikymas

Profilinis mokymas įgyvendinamas nuo vienuoliktos bendrojo lavinimo mokyklos klasės. Rengiant moksleivius profiliniam mokymui, 9 - 10 pagrindinės mokyklos klasėse įgyvendinami profiliavimo pradmenys. Moksleivis supažindinamas su profiliais ir apsisprendžia, kurį vieną iš jų renkasi:

• humanitarinį;
• realinį (gamtos ir tiksliųjų mokslų).

Humanitarinio bei realinio profilių pagrindas yra mokykloje mokomi bendrojo lavinimo dalykai.

Profilinis mokymas įgyvendinamas perteikiant mokomuosius dalykus skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursais. Galimi du to paties mokomojo dalyko kursai — bendrasis ir išplėstinis. Juos gali papildyti pasirenkamieji moduliai.

Bendrasis kursas perteikia mokomojo dalyko pagrindus.

Išplėstinis kursas savo turiniu yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą. Jis orientuotas į išsamesnes tam tikros srities studijas.

Pasirenkamųjų dalykų moduliuose daugiau dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, problemų sprendimui, faktų interpretavimui ir žinių taikymui būsimoje profesinėje veikloje.

Profilinio mokymo turinis

Profilinio mokymo turinį sudaro:

• bendrojo lavinimo branduolys;
• profilio turinys;
• pakraipos turinys.

Bendrojo lavinimo branduolys

Bendrojo lavinimo branduolys yra privaloma ir bendra visiems profiliams ugdymo turinio dalis. Branduolio paskirtis — suteikti bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindus. Į branduolį įeina šie dalykai:

• lietuvių kalba;
• užsienio kalba;
• matematika;

  Taip pat įeina šios bendrojo ugdymo sritys:

• dorinis ugdymas (tikyba arba etika);
• socialinis ugdymas (istorija ir politologija, geografija ir politologija arba integruotas kursas);
• gamtamokslinis ugdymas (biologija, fizika, chemija arba integruotas kursas);
• meninis ugdymas (dailė, muzika, teatras, choreografija arba integruotas kursas);
• informacinis technologinis ugdymas (informacinės technologijos arba glaudžiai su jų taikymu darbo veikloje susiję technologijos kursai);
• kūno kultūra (bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka).

  Privalomas meninis ugdymas sudarytas iš dviejų dalių:

• moksleivio pasirinktas kuris nors meninio ugdymo dalykas;
• moksleivio pasirinkta meninė raiška.

  Šios dalys gali būti įgyvendinamos kaip vientisa programa arba kaip dvi atskiros programos dalys.

  Moksleivis privalo mokytis bent pagal bendrojo kurso programą visus branduolio dalykis ir bent vieną dalyką iš kiekvienos ugdymo srities.

Profilio turinys

Humanitarinio ir realinio profilių turinį sudaro profilį atitinkančių branduolio dalykų bei profilio dalykų platesnis ir išsamesnis mokymasis.

Humanitarinio profilio dalykai yra:

• lietuvių kalba;
• istorija ir politologija;
• užsienio kalbos.

Realinio profilio dalykai yra:

• matematika;
• informacinės technologijos;
• biologija;
• fizika;
• chemija.

Realinį profilį pasirinkęs moksleivis gali nesimokyti vieno gamtamokslinio dalyko (biologijos, fizikos ar chemijos), jeigu:

• kitus du gamtamokslinius dalykis mokosi pagal išplėstinio kurso programą arba
• mokosi pasirenkamąjį ekonomikos pagrindų kursą.

Bent du pasirinkto profilio dalykus moksleivis privalo mokytis pagal išplėstinio kurso programą.

Mokyklos siūlomi laisvai pasirenkami dalykai

Humanitariniam profiliui:

• Visuotinė literatūra
• Kalbos kultūra
• Teisė
• Socialinė geografija

Realiniam profiliui:

• Praktinė matematika
• Sveika gyvensena
• Braižyba

Pakraipos turinys

Pakraipos turinys formuojamas iš profilinių ir neprofilinių dalykų.

Galimos tokios pakraipos:

• Socialinių mokslų, kūno kultūros, menų ir kt. — ir humanitarinį, ir realinį profilį pasirinkusiems moksleiviams;
• Lituanistinė, šiuolaikinių kalbų ir kt. — humanitarinį profilį pasirinkusiems moksleiviams;
• Tiksliųjų mokslų, gamtamokslinė ir kt. — realinį profilį pasirinkusiems moksleiviams.

Pakraipos

Realinis profilis. Tiksliųjų mokslų pakraipa.

* Bent 2 dalykų mokomasi ne pagrindiniu kursu (išplėstiniu, tiksliniu).

** Dalykas yra profilinis (pakraipos) branduolio dalykas mokomas aukštesniu kursu.

Realinis profilis. Gamtamokslinė pakraipa.

* Bent 2 dalykų mokomasi ne pagrindiniu kursu (išplėstiniu, tiksliniu).

** Dalykas yra profilinis (pakraipos) branduolio dalykas mokomas aukštesniu kursu.

Humanitarinis profilis. Socialinių mokslų pakraipa.

* Bent 2 dalykų mokomasi ne pagrindiniu kursu (išplėstiniu, tiksliniu).

** Dalykas yra profilinis (pakraipos) branduolio dalykas mokomas aukštesniu kursu.

Humanitarinis profilis. Lituanistinė pakraipa.

* Bent 2 dalykų mokomasi ne pagrindiniu kursu (išplėstiniu, tiksliniu).

** Dalykas yra profilinis (pakraipos) branduolio dalykas mokomas aukštesniu kursu.

Moksleivio individualaus ugdymo plano reikalavimai

Moksleivis 11 ir 12 klasėse turi mokytis ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 12 skirtingų (privalomųjų ir pasirenkamųjų) dalykų. Pasirenkamieji moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai. Minimalus savaitinių pamokų skaičius — 28, maksimalus — 32 pamokos.

Bet kurį profilį — realinį ar humanitarinį — pasirinkęs moksleivis pagal išplėstinio kurso programą iš viso gali mokytis ne daugiau kaip 5 dalykus (profilinio ir neprofilinio) ir turi mokytis ne mažiau kaip du profilio dalykus, kitus išplėstinius kursus moksleivis gali rinktis (nesirinkti) laisvai.

Moksleivis ugdymo planą susidaro dvejiems metams. Ne vėliau kaip iki 12 klasės pirmo pusmečio jis turi galimybę susidarytą ugdymo planą koreguoti, keisti dalyką ar dalyko programos kursą.

Profilinis mokymas įgyvendinamas remiantis švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.489 patvirtintu „Profilinio mokymo modeliu“.

11-12-ųjų klasių moksleiviai privalomų ir pasirinktų mokomųjų dalykų mokosi pagal lentelėje nurodytas bendrojo ir išplėstinio kurso apimtis:

Dalyko ar dalyko programos kurso pakeitimo tvarka

1. Moksleivis, norintis keisti dalyką ar dalyko programos kursą privalo savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už dalyko programą ar programos kurso skirtumus ne vėliau kaip iki 12 klasės pirmo pusmečio.
2. Prie kito dalyko programos kurso ar dalyko programos moksleivis gali pereiti išlaikęs įskaitą iš to kurso skirtumų (programos). Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų pažymint kursą raidėmis B — bendrasis, A — išplėstinis, įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar metinių pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar metiniai. Moksleiviui, kuris mokysis pagal bendrojo kurso programą, įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso programos įvertinimas.
3. Moksleivis keisti dalyką ar dalyko programos kursą gali pirmo pusmečio ar mokslo metų gale.
4. Moksleivis, norintis keisti dalyką ar dalyko programos kursą, rašo mokyklos direktoriui prašymą, kuriame nurodo dalyko ar dalyko programos kurso keitimo priežastis. Prašyme nurodo konkrečią datą iki kurios jis norėtų atsiskaityti.
5. Apie savo apsisprendimą keisti dalyką ar dalyko programos kursą moksleivis informuoja dėstančius mokytojus.
6. Laisvu nuo pamokų metu (tvarkaraštyje yra langas) moksleivis gali dalyvauti praleisto dalyko pamokoje su bet kuria mobilia
7. Direktorius rašo įsakymą dėl pasirinkto dalyko ar dalyko programos kurso pakeitimo, kuriame nurodo atsiskaitymo tvarką.
8. Mokytojas, įvertinęs dalyko žinias iš programų skirtumo, parašo moksleiviui įvertinimą ir klasės auklėtojo dienyno žinių apskaitos suvestinėje įrašo įvertinimą už tą laikotarpį, už kurį moksleivis atsiskaitė. Po įvertinimu parašo atsiskaitymo datą.

Profilio pakraipą formuoja pats moksleivis.

Mobilios grupės sudaromos iš tos pačios klasės ar paralelių klasių moksleivių, besimokančių pagal to paties dalyko programos kursą ar pasirinkusių tą patį dalyką, pasirenkamojo dalyko ar kurso programą, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybių sudaryti atskiros grupės dėl mažo moksleivių skaičiaus. Atskirais atvejais iš gretimų klasių moksleivių, kurie mokosi pagal tą pačią programą.

Maksimalus moksleivių skaičius mobilioje grupėje — 30, užsienio kalbai — 20. Minimalus moksleivių skaičius mobilioje grupėje — 5.

Mobilios grupės sudarytos iš skirtingų profilių moksleivių, pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą, pasirenkamojo dalyko arba modulio programą.

Į pradinį puslapį